Kiek esame perdėtai jautrūs, o kiek empatiški? Kokią įtaką mums daro Merkurijaus retrogreidas ar infliacija? Kaip depresyviai ar produktyviai mus veikia užsidarymas, ir kaip mus sukrečia potvyniai arba ruduo? Kiek baimės ar saugumo suteikia bendruomeniškumas, ir kaip toli geismas gali pastūmėti už mūsų pasitikėjimo ribų? Viskas nenutrūkstamai banguoja ir vis dėlto į horizontą mes žvelgiame būdami jo dalimi.
Pirmoji projekto „Kintanti srovė“ versija buvo sukurta specialiai Šiuolaikinio meno centrui ir jo architektūriniam bei istoriniam kontekstui. Viena šio projekto strategijų buvo „kuo mažiau atsinešti ir kuo mažiau išsinešti“ – naudotis esamu kontekstu, infrastruktūra, žmogiškaisiais ištekliais bei situacijomis. Šį kūrinį sudarė garso instaliacija, susidedanti iš per visą ŠMC stogo plotą sukonstruotos antenos bei garso skulptūros, sumontuotos iš baltų ŠMC laikinų ekspozicinių sienų segmentų, ir renginių ciklas, kurių metu skulptūra tapo scena gyviems pasirodymams. „ArtVilnius’21“ pristatoma nauja projekto versija, be ŠMC konteksto, šįkart pritaikyta LITEXPO parodų erdvei ir naujai apjungianti pagrindinius projekto elementus: skulptūrinę struktūrą, erdvę, šviesą ir garsą.
„Kintanti srovė ~ 2.0“ persipina su LITEXPO erdvės architektūra ir jos funkcionalumu – nurengtas kabantis stogas pratęsia atviras LITEXPO pastato konstrukcijas, o šio erdvinio kūno „koordinates“ prieblandoje žymi raudoni taškai; skulptūros centre kabantis „CoeLux” šviestuvas – dangaus ir saulės imitatorius – teikia ramybės patirtį nerimo aplinkoje; o specialiai šiam industriniam peizažui sukurtas garso takelis apjungia elektros variklių aušintuvų, fenų ir vargonų garsinius srautus. Drauge ši kūrinio erdvė kviečia permąstyti vis kintančius mūsų buvimo kartu ir pasaulyje būdus, kai kiekvienas mūsų esame šio fizinio bei mentalinio peizažo ir stebėtojai, ir dalyviai.