2018 m. sausio 11–14 d. 12–20 val. ŠMC kino salėje

Paskutinį Liamo Gillicko parodos „Šviesos nėra ryškesnės centre“ eksponavimo savaitgalį Šiuolaikinio meno centras kviečia plačiau susipažinti su menininko kūryba, pristatydamas specialiai šiai progai sudarytą jo filmų programą.

ŠMC kino salėje bus rodomi trys pastarojo dešimtmečio Gillicko filmai: „Ribinis laikas” (Margin Time, 2013), „Hamiltonas: Liamo Gillicko filmas” (Hamilton: A Film by Liam Gillick, 2014) ir „Rojaus lagūna” (The Heavenly Lagoon, 2013). Nors ir būdami skirtingi, šie filmai yra susiję tarpusavyje įvairialypiais saitais ir kartu su menininko solo paroda ŠMC atveria platų Gillicko kūrybos ir interesų lauką.

Fantastiniam žanrui priskirtinas filmas „Ribinis laikas“ nufilmuotas pro menininko buto langus Niujorke. Pasitelkiant ikonišką modernistinį miesto peizažą filme pasakojama apie keliones laiku, į kurias leidžiasi ypatingai sumanus agentas.

„Hamiltonas: Liamo Gillicko filmas” yra dokumentinis filmas apie kitą garsų britų menininką Richardą Hamiltoną. Jis buvo filmuojamas tame pačiame Gillicko bute Niujorke ir Hamiltono parodose, vykusiose Šiuolaikinio meno institute (ICA) bei„Tate Modern”muziejuje Londone.

Filmas „Rojaus lagūna” iš pradžių buvo sumanytas kaip „Ribinio laiko“ antra dalis. Jis nufilmuotas „Laguna Gloria” vilos soduose Ostine, Teksase (JAV). Filmo garso takelį sudaro triukšmas, sukeltas gaminant mikroschemas, prancūzų kalba dubliuotas amerikiečių menininko Lawrence’o Weinerio pokalbis,„Boeingo 737” kontrolinio patikrinimo procedūros garsas ir ištrauka iš filosofo Gilles’o Deleuze’o pokalbio apie jo antipatiją kai kuriems gyvūnams.

Filmai bus rodomi originalo kalba sausio 11–14 d. ŠMC kino salėje be pertraukų nuo 12 iki 20 val. Įėjimas į filmų peržiūras – su bilietu į parodas.

Liamas Gillickas (g. 1964, gyvena ir dirba Niujorke) naudoja įvairias menines formas siekdamas demaskuoti naujas ideologinės kontrolės sistemas, atsiradusias 1990-ųjų pradžioje. Jis išplėtojo keletą besikartojančių naratyvų, kurie yra jo kūrybos variklis: „McNamara” (nuo 1992 m.), „Erasmus vėluoja ir Ibuka!” (Erasmus is Late & Ibuka!, nuo 1995 m.), „Diskusijų sala/Didelių konferencijų centras” (Discussion Island/Big Conference Center, nuo 1997 m.) ir „Vieno konstrukcija” (Construction of One, nuo 2005 m.). Gillickas savo kūriniuose atskleidžia modernistinio palikimo, atsispindinčio abstrakcijoje ir architektūroje, disfunkcionalumą globalizacijos ir neoliberalizmo kontekste. Jo kūriniuose struktūriškai permąstoma paroda kaip forma. Nuo praeito dešimtmečio pabaigos jis yra sukūręs nemažai trumpametražių filmų, kuriuose nagrinėjama, kaip konstruojama kūrybinė asmenybė nuolat keičiantis šiuolaikinio menininko kaip kultūros veikėjo sampratai.

Nuotrauka: ištrauka iš „Hamiltonas: Liamo Gillicko filmas“, 2014, menininko nuosavybė.