Rugsėjo 26 d., šeštadienį, 19 val.
Komiką George’ą Carliną visąlaik stebino išsireiškimas „didžioji krevetė“ („jumbo shrimp“ pažodžiui angliškai reiškia „didžioji neūžauga“); jis mėgdavo sakyti: „Visai kaip karinis intelektas („military intelligence“, t.y. karinė žvalgyba), šitie žodžiai paprasčiausiai nedera“. Be abejonės, jį erzintų „stabilumo-nestabilumo paradoksas“, kaip vadinama tarptautinių santykių teorija, aiškinanti, kodėl plataus masto karai nebėra madingi, nors mažesnių, lokalių konfliktų tik daugėja. Paprastai kalbant, branduolinės galios nekovoja prieš branduolines galias. Vis dėlto jos engia tas valstybes, kurios nesidalina ištekliais, sukeldamos karą per trečiąsias šalis arba įsikišdamos tiesiogiai. Pristatydamas dalį savo tyrimo, atlikto ruošiantis parodoms „Menas planetinių skaičiavimų amžiuje“ ir „Menas asimetrinės karybos amžiuje“ Witte de With meno centre Roterdame, Adam Kleinman aptars, kaip menininkai ir karo teoretikai aiškinasi ryšius tarp dabartinės geopolitikos, ekonomikos, technologijos ir karo lauko. Be to, bus kalbama ne tik apie šiuos kontekstus, bet ir apie vadinamąjį „vėsųjį karą“ (angl. – „cool war“) tarp JAV ir Kinijos, apžvelgiant tiek spartėjančias naujų kibernetinių ir kosmose esančių ginklų lenktynes, tiek milžinišką pokytį karinio jūrų laivyno logistikoje, kai tuo tarpu abi šios šalys – kaip ir kitos – šiuo metu tyrinėja bazių jūroje ir strateginių dirbtinių salų statymo koncepcijas. Taip pat bus apžvelgtas Baltijos „teatras“ kaip geopolitinė seisminė zona, kuri šiuo metu yra įtraukiama į naująją „vėsiojo karo“ dinamiką.
Iliustracija: „Chicago Pile-1“. Melvin A. Miller, 1946