Ukrainiečių kilmės brazilų rašytojos Clarice Lispektor knyga „Água Viva“ („Gyvas vanduo“) – 15-ajai Baltijos trienalei „Ta pati diena“ svarbus tekstas. Jo pagrindinė veikėja sako, kad yra nuolat užsiėmusi, nes visada rūpinasi pasauliu, o atsakomybės už kitus išmoko dar vaikystėje. Rūpestis ir pastabumas leidžia užmegzti ryšį, bet per didelis jautrumas aplinkai sukelia nerimą ir nuovargį. Panašų nepatogumą autorė patyrė ir prieš išleisdama šią knygą, turėjusią daugybę variacijų ir ne vieną juodraštinį pavadinimą. Tai rašymas apie rašymą, kai pats rašymas atrodo netinkamas, nepakankamas ir apskritai labai blogas – toks blogas, kad norisi jo niekam nerodyti. Vienas būdų susitarti su apnikusiomis abejonėmis – tai praktikuoti rašymą.

Šiose dirbtuvėse rašytoja ir tyrėja Karolina Rybačiauskaitė kviečia kartu patyrinėti, ką reiškia praktikuoti rašymą ir kaip kurti savo asmeninę rašymo praktiką. Užsiėmimų metu bus studijuojamos skirtingos rašymo praktikos, dalijamasi rašymo praktikų istorijomis, tyrinėjami gėdos, malonumo ir kiti jausmai, kurie yra svarbūs rašant. Bus kalbama apie rūpestį ir pastabumą kaip meninius įrankius, taip pat apie atsakomybę kaip jautrumo perteklių.

Dirbtuvės skirtos ir tiems, kurie dar tik pradeda rašyti, ir tiems, kurie jau kurį laiką rašo, bet norėtų sužinoti daugiau apie įvairias rašymo rutinas ir meninių praktikų teikiamas galimybes.

Šios dirbtuvės yra ilgos trukmės. Jų metu įvyks trys gyvi susitikimai: gruodžio 10 d., gruodžio 17 d. ir sausio 7 d. 

Pirmas susitikimas – gruodžio 10 d. 18.30 val. Šiuolaikinio meno centre (Vokiečių g. 2, Vilnius). 

Pirmenybė teikiama dalyviams, galintiems dalyvauti visuose susitikimuose. 

Registracija: spausti čia.  

 

KAROLINA RYBAČIAUSKAITĖ yra tyrėja, rašytoja, dėstytoja. Nuo 2021 m. dėsto estetiką ir šiuolaikines meno teorijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 2024 m. Vilniaus universitete apsigynė filosofijos krypties disertaciją „Praktikų perkūrimo problema I. Stengers mąstyme“. 2023 ir 2022 m. Karolina Rybačiauskaitė buvo vizituojanti tyrėja Leideno ir KU Leuveno universitetuose (su ERC projektu „Homo Mimeticus“), kur tyrinėjo afektyvios mimezės reikšmę įvairiose terapinėse praktikose. Pagrindinė jos tyrimų sritis – eko-loginiai mąstymo projektai ir jų reikšmė šiuolaikiniams meno procesams. Kaip tyrėja ir rašytoja, Karolina nuolat bendradarbiauja su įvairiomis šiuolaikinio meno institucijomis ir rezidencijomis, kaip „Mustarinda“ (2023), „Petrohradska kolektiv“ ir „Rupert“ (2020).