Atidarymas: lapkričio 26 d., penktadienį, 18:00
Paroda veikia kasdien nuo 17:00 iki 08:00
Šiuolaikinio meno centro vitrinoje
Menininkių Dalios Dūdėnaitės ir Elenos Narbutaitės bendros parodos „Planeta“ modelis buvo pasirinktas atsižvelgiant į vitrinos specifiką. Vitrina yra vieta, kurioje vyksta idėjų reprezentacija, ir ji geriausiai atsiskleidžia tamsiu paros metu. Pavadinimą „Planeta“ inspiravo Remo Koolhaaso knyga „Karščiuojantis Niujorkas“. Knygoje yra pasakojama apie miestą, kurį nuolat formuoja daug skirtingų individualių vizijų. Panašiu principu vyksta dviejų menininkių bendradarbiavimas šioje parodoje.
Galime prisiminti parką, kuriame karaliauja visų kultūrų augmenija. Minimas parkas, kuris gali būti ir botanikos sodas, šiandien taip aiškiai matosi pirmą kartą. Šiame tekste parkas visai nėra simboliškas. Jame botanikų susodinti augalai išaugę sau patogiausiais būdais, o ruduo visus nukritusius lapus supūtė į vientisą kilimą su daug krūvelių. Čia planeta, parodoje tapusi ir pavadinimu, ir veikėju, atpažįsta savo įvairumą. Panašiai vaikai atpažįsta eksponatus muziejuje, suprasdami, kad kiekvienas daiktas yra jo pašnekovas.
Rašydamas apie merginų sukneles Marcelis Proustas atskleidžia naujų socialinių sluoksnių formavimąsi XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Prancūzijoje. Viename epizode jis teiraujasi pienininkės, kaip vadinasi jos gražusis rūbas, o ji atsako, kad tai yra „golfas”. Kai senieji aristokratai ir turtingieji vis dar mėgdžiojo XIX a. pradžios ir vidurio madas, besiformuojanti nauja darbininkų klasė į gatvę jau pradėjo nešti naujas idėjas.
Tiesa, dar vienas dalykas, kurį priminė vaikai, yra maketas. Yra miestų, kurie atsirado iš maketų. Parodos kontekste įdomu galvoti apie heterogeniškus maketus, kurie sutalpina savyje keletą skirtingų požiūrių. Santykio tarp šių požiūrių turinys atsiskleidžia būtent tada, kai jie atsiduria greta. Jeigu šiuos tris pasakojimus būtų įmanoma sujungti į vieną, išeitų kažkas panašaus į parodą, kuri žiūri tiesiai į gatvę.
Dalia Dūdėnaitė, Elena Narbutaitė
