Artūras Raila yra vienas iš septynių Šiuolaikinio meno centro 2004 metais organizuojamo personalinių parodų ciklo “Emisija 2004” dalyvių bei Baltijos šalims skirtos prestižinės Hansabanko premijos laureatas. ROLL OVER MUSEUM / LIVE – trijų Artūro Railos personalinių parodų ciklo, įgyvendinamo Taline, Rygoje ir Vilniuje, dalis. Skirtingai nei kitose šalyse, kur menininko kūryba pristatoma retrospektyvinio-apžvalginio pobūdžio parodomis, Lietuvoje Artūras Raila bendradarbiaudamas su Lietuvos savadarbių automobilių entuziastais pristatė naują specialiai šiai ekspozicijai sukurtą meninį projektą.

Projekte dalyvavo:

Vytautas Stakauskas: Volkswagen Scirocco, 1984, variklio darbinis tūris – 1800 cm3, 16 V, galingumas – 139 a/g / 139 HP, sukimo momentas – 180 Nm, akceleracija – 0-100 km/h – 0,8 s, 0-400 m – 15,6 s, maksimalus greitis – 220 km/h, kuro sąnaudos – 8-20 l, važiuoklės, kėbulo, variklio pakeitimai.

Saulius Stepulis: Volkswagen Jetta, 1983, variklio darbinis tūris – 1781 cm3, 8 V Turbo, galingumas ~200 a/g / ~200 HP, sukimo momentas ~200 Nm, kuro sąnaudos – 20-70 l, pakeitimai: sportinis variklio valdymo blokas, specialus tarpinis oro aušintuvas, sportinė važiuoklė, speciali išmetimo sistema.

Vytas Bilinskas: Audi 90 Turbo Quattro, 1984, variklio darbinis tūris – 2226 cm3, 10 V, galingumas – 280 a/g / 280 HP, sukimo momentas – 363 Nm, akceleracija – 0-100 km/h – 4,9 s, 0-400 m – 13,1 s, maksimalus greitis – 230 km/h, kuro sąnaudos – 20-70 l, pakeitimai: specialus variklio valdymo blokas, specialus tarpinis oro aušiontuvas, sportinė važiuoklė, speciali išmetimo sistema.

Ričardas Žilinskas: Vokswagen Scirocco, 1986, variklio darbinis tūris – 1981 cm3, 16 V, galingumas – 136 a/g / 136 HP, sukimo momentas – 180 Nm, akceleracija – 0-100 km/h – 7,2 s, 0-400 m – 14,5 s, maksimalus greitis – 200 km/h, kuro sąnaudos – 9-17 l, pakeitimai: sportinė važiuoklė, sportinė išmetimo sistema, išorės apdaila.

Artūras Raila. ROLL OVER MUSEUM / LIVE

Kaip subkultūrą, svarbią kasdienybės ir privatumo dalį, įrašyti į muziejaus erdvę? Ar galima pozityviai pažeisti muziejaus homogeniškumą? Artūras Raila neardo meno institucijos pamatų, tik leidžia išnirti į paviršių giliau glūdinčioms priešpriešoms, ir čia jam gelbsti autentiškas socialinių grupių dalyvavimas. Intervencijos principu susitikę, vienas kitą išvydę šiaip niekada nesusitinkantys kontekstai atsuka itin fokusuotą savo pavidalą. Dematerializuotas menas sužėri vienarūše materialios medžiagos begalybe.

Hansabanko suteiktos 2003-ųjų metų premijos proga Artūras Raila Taline, Vilniuje ir Rygoje įgyvendina projektą “Roll Over Museum” – ne retrospektyvinį apibendrinantį, o tęstinį kintantį. Vilniuje jis buvo atliekamas gyvai, t. y. ne simboline vaizdo projekcijų, o realia kalba, bet pagal tą pačią “roll over” arba “pasislink” strategiją.

Meno institucijoje savo dirbinius rodantys tiuningo meistrai reprezentavo gerbūvio, sėkmės, respektabilumo simboliams oponuojančius ženklus, kurie yra “pasislinkę” pagrindinės, pripažintos kultūros atžvilgiu. Subkultūriniai nukrypimai atskleidžia pirminį mąstymą, meistravimo (bricolage) aukštumas, kurias industrinė visuomenė toleruoja tik kaip hobį ar laisvalaikį.

Meistrautojas naudojasi atsitiktiniais įrankiais, sukauptais principu “kada nors gali prireikti”, ir jais atlieka daug įvairiausių darbų. Surinkta antrinė medžiaga, seni prekybiniai kodai apibendrina ankstesnę profesinę patirtį ir vėl iš naujo panaudojami. Meistravimas praktinėje plotmėje, pasak Claude’o Levi-Strauss’o, turi daug analogijų su mitiniu mąstymu spekuliatyvinėje plotmėje. Žaidimas nuo apeigos, regis, skiriasi tik tuo, kad jame neįsigali veikiančių pusių pusiausvyra, jis išcentruotas.

Ar priemonės aktyviai dalyvauja kūrybiniame veiksme, ar ne, priklauso nuo meno profesionalumo: primityviajame mene (meistravime) jos vyrauja, profesionaliajame – beveik nepastebimos.

Pats Artūras Raila per socialinius ready-made’us galiausiai vėl grįžta prie konkretybės – prie pradinės man-made’ų (ir netgi rankdarbių) stadijos. Jo darbų provokatyvumas intelektinio ir socialinio įpročio atžvilgiu, cituojamų gyvenimo formų chaosas visad įrėmintas į uždarai cirkuliuojantį formatą ir nekelia atviros grėsmės – nei liudininkui, nei institucijai.

Birutė Pankūnaitė

EMISIJA 2004

Šiuolaikinio meno centre vyko personalinių parodų ciklas, pavadintas EMISIJA (terminas “emisija” naudojamas finansų srityje, jis apibrėžia vienu kartu į apyvartą išleidžiamus vertybinius popierius). Šiuo parodu ciklu buvo pristatomi svarbiausi menininkai, dešimtajame dešimtmetyje formavę naują Lietuvos šiuolaikinio meno kalbą, pelnę daugiausiai kritikų dėmesio, dalyvavę svarbiausiose Lietuvos šiuolaikinio meno parodose, ne kartą atstovavę Lietuvą tarptautinėse parodose ir kartu su Šiuolaikinio meno centru per keturiolika jo veiklos metų sukūrę platformą, ant kurios auga naujos menininkų kartos.

2004 metais Šiuolaikinio meno centre buvo pristatomi septyni menininkai. EMISIJĄ 2004 lydėjo katalogas, išsamiai pristatantis kiekvieno iš autorių kurybą.

HANSABANKAS. Neįmanoma likti abejingam.
Menas atskleidžia pasaulio grožį. Menas skatina originalias idėjas ir gerus darbus.
Hansabankas vertina iniciatyvas, padedančias keisti ir tobulinti pasaulį, kuriame gyvename. Siekdamas paremti išliekamąją vertę turintį ir į visuomenės tobulėjimą orientuotą meną, Hansabankas jau ketverius metus skiria savo įsteigtą meno premiją.
Mes nesame abejingi.

Parodą organizavo Šiuolaikinio meno centras, Šiuolaikinės dailės informacijos centras ir Hansabankas.
Rėmėjai: Lietuvos sporto ir kultūros rėmimo fondas, DHL, Flexpro, Carlsberg, Unicom, Actual City Media, žurnalas “Veidas”.