Parodos iniciatorius ir rėmėjas:
Prancūzijos ir Vokietijos jaunimo bendradarbavimo tarnyba

Organizatorius:
Šiuolaikinio meno centras

Šiuolaikinė technologija, informacinės visuomenės ritmas bei meninės intervencijos yra adaptuojamos Šiuolaikinio meno centro erdvėje:
– ant ŠMC sienos išsidriekusi 24 metrų ilgio „asco-o” juosta, atkeliavusi iš gausaus virtualaus archyvo;
– jungtis tarp skaitmeninės ir ŠMC erdvės, kurioje galima žaisti su įvairiais daiktais, sukuriančiais tiek realų, tiek simbolinį sandėlį;
– ŠMC apsaugos kamerų vaizdų konversija, pristatoma tam tikroje kodų sistemoje.

Apie kiekvieną dalyvį bei projektą išsamiau:

Bulot / x-arn „Sandėlių valdymas”
http://www.x-arn.org/gds/

Prancūzė Bulot, kurios tikrasis vardas ir pavardė yra Sylvie Bourguet, kaip ir daugelis kitų tinklo meno atstovų, vartoja pravardę bei dirba su komanda, kurią sudaro Gregoire Cliquet, Laurent Neyssensas ir Yann le Guennec. Tai ARN (iš prancūzų kalbos reikštų „Skaitmeniniai tinklo projektai”). ARN – tai visiems atvira struktūra, kurios veikla „nukreipta į tinklą”. Šios struktūros tyrimų erdvę apsprendžia specifinė tinklui būdinga meninės veiklos forma. Kasdieninis buvimas internete leido ARN apibrėžti ir paruoŠti tinkle savo veiklos sritis, kurių ypatumai nulemti meninės veiklos prigimtimi, neišsitenkančia vienos disciplinos ribose.
Šis suvokimas yra tiesiogiai susijęs su aplinka, kurioje pasikeitimas informacija leidžia pajusti laiką, kaip amžiną kažko virtimą kažkuo, kaip neatskiriamą mūsų santykių su realybe dalį. Šioje aplinkoje vyksta susitikimas tarp lokalaus/analogiško ir visuotino/skaitmeninio, įvairių realybės formų transformavimasis.
Galima paminėti keletą garsių ARN projektų: 2001 m. „Mediaterra kitchen” (http://x-arn.org/mediaterra-kitchen/), 2001 m. „Looking For Carbon” (http://x-arn.org/lfc/), 2000 m. „RWXRWXRW” (http://x-arn.org/rwxrwxrw), 1998 m. „Infozone”(http://x-arn.org/infozone/), etc

Šiuolaikinio meno centre Bulot pristatė interaktyvų projektą „Sandėlių Valdymas” (pranc. GDS).
Sujungus žmogiškąsias ir technines galimybes, hipermedia projektu „Sandėlių Valdymas” (GDS)buvo siekiama sudaryti įvairių daiktų bei medžiagų sandėlį. Šiuolaikinio meno centre GDS projekto dėka buvo sukurtas sandėlis iš įvairių žmonių į ŠMC atsiųstų objektų. Techninės ir žmogiškosios galimybės, kurias sudaro sąsaja su tinklalapiu ir konkrečioje fizinėje erdvėje įkurtas sandėlis, suteikia progą, pasinaudojus sąsaja, patekti į sandėlį bei pamatyti sandėlyje esančius daiktus. Susisiekimo mechanizmas buvo pagrįstas komandų ir atsakomųjų veiksmų tarp vartotojų ir operatorių cirkuliacija. Vartotojai interneto pagalba susisiekė su operatoriais, fiziškai esančiais įrengtame sandėlyje. Per sąsają vartotojai siuntė užsakymus, į kuriuos sandėlyje esantys operatoriai atsakė konkrečiais veiksmais. Atsakydami, operatoriai patvirtino lokaliai atliktus veiksmus ir tokiu būdu transformuoja sąsają. Procesą sudarė specifinių veiksmų seka, kurios pradžią ir eigą vartotojas nurodė sandėlyje esančiam operatoriui:
– daiktų parinkimas ir išėmimas iš sandėlio;
– perkėlimas į atskirą zoną bei identifikacinio dokumento sukūrimas;
– eksponavimas ir visuotinis identifikavimas;
– padėjimas atgal į sandėlį
Atskiroje zonoje buvo pateikiamas jau paruoštas daiktą vaizduojantis dokumentas, kuris sąsajos dėka tampa visiems prieinamas. Bet kuris vartotojas gali priskirti žiūrimam daiktui, jo nuomone, tinkamiausią prasmę, pateikti racionalius ar vaizduote pagrįstus vertinimus ir tokiu būdu kurti visuotinę sandėlio daiktų atmintį.

Taip buvo nutiesiama jungtis tarp skaitmeninės ir fizinės erdvės. Tarp dviejų būvio formų užsimezgantis ryšys vertė naujai pažvelgti į žmonių/mašinų tarpusavio santykius ir į tinklo kuriamos realybės suvokimą.

Projekto dalyviai:
Laurent Neyssensas: projekto įgyvendinimas.
Yann Le Guennec: modeliavimas/programavimas.
Sylvie Bourguet: projekto vadovė, atsakinga už koncepciją.

028* & mi_ga „asco-o”
http://www.asco-o.com

*028 aka d2b
Šių dviejų tinklo meno atstovų – prancūzo d2b ir lietuvio mi_ga kontaktas, sąlygojęs tolimesnį jų bendradarbiavimą, įvyko 1999 metais. Tų metų žiemą buvo pristatytas judviejų „asco-o” projektas, kuris vėliau dalyvavo „Trash Art” festivalyje Maskvoje. 2001 metais „Concrete Poetry” festivalyje, Berlyne buvo pristatomas $$11 projektas, kuris po kiek laiko išleidžiamas CD – ROMo formate po „asco-o” ženklu. 2002 metais „asco-o” pristatomas ENSBA, Paryžiuje bei „Canal-Bleu”, Kaselyje. Tais pačiais metais buvo išleistas CD-ROMas, pavadintas „ask-oo” vardu.
Šiuolaikinio meno centre buvo pristatomas „asco-o” projektas: virtuali „asco-o” prezentacija ir atspausdinti „asco-o” duomenų bazės abstraktai, pritvirtinti ant ilgos (24 m) ŠMC sienos.

Autoriai apibūdino „asco-o” (tarti „ask-oo”) keliais žodžiais: „ascii-art-mailing-list-web-archive”. Pavadinimas „asco-o” nieko nereiškia, bet jis yra aiškiai susijęs su ASCII (tarti „ask-ii”), Amerikos standartiniu apsikeitimo informacija kodu (American Standard Code for Information Interchange). Tuo metu (2002 10 08) „asco-o” duomenų bazėje yra 4495 ASCII abstraktai ir 114 vartotojų, kurie yra internete archyvuojamo turinio koprodiuseriai ir bendraautoriai. Sunku pasakyti, ar „asco-o” turinys ką nors reiškia. Projekto stebėtojas iš pirmo žvilgsnio paprastai nieko nesupranta, išskyrus „asco-o” žalią spalvą (~= geltonai žalią) ir kai kuriuos nebūtinus ASCII ženklus. Stebėtojas, daugiau susiduręs su tinklo kultūra, galbūt ir galėtų atkreipti dėmesį į tuo metu aktyviai besireiŠkiantį vadinamajį „spam‘o” meną ir konkrečiąją poeziją meniniuose „mailing list‘uose”. Kažkuria prasme tai tiesa, nes „asco-o” žinutės nėra pasirašomos – žmonės turi galimybę anonimiškai nusiųsti viską, ką galima išreikšti 8 bitų ASCII kodu. Be to, „asco-o” projektas yra valdomas arba susietas su keliomis tinklo menininkų sukurtomis „spam‘o” naršyklėmis.

Thomax Kaulmann „ASCII realiame laike”
http://meta.orang.org
http://ova.zkm.de
http://www.bootlab.org

Trečiajį projektą pristato Thomax Kaulmann, duomenų menininkas iš Berlyno. Iš esmės jo pavardė siejama su muzikiniais archyvais ir ASCII, Amerikos standartiniu apsikeitimo informacija kodu (American Standard Code for Information Interchange).
Pastaraisiais metais programinės įrangos menas buvo apibrėžtas kaip atskira rūšis ir vis dažniau yra pristatomas įvairiuose festivaliuose ir meno galerijose. Pirmuosius judančius ASCII filmus sukūrė ASCII Art Ensemble. Vėliau Thomax Kaulmann sukūrė ASCII konverterį, su kuriuo galėjo transliuoti tiesioginį video įrašą internete. Tai tapo reklama jo ORANG (Open Radio Active Network Group) projektui.
Šiuolaikinio meno centre jis pristatė projektą, kur ŠMC saugumo kamerų vaizdai konvertuojami į ASCII. ASCII media konverteris padėjo transformuoti video į judančius ASCII ženklus realiame laike.