Autoriai:
Algis Lankelis, Marija-Teresėsė Rožanskaitė, Vygantas Paukštė, Linas Jablonskis, Patricija Jurkšaitytė, Deimantas Narkevičius, Kristina Inčiūraitė, Mindaugas Navakas , Gintaras Makarevičius, Alma Skersytė, Dainius Liškevičius, Evaldas Jansas, Aida, Čeponytė ir Valdas Ozarinskas, Gintaras Kuginis, Darius Mikšys, Jonas Gasiūnas , Redas Dir˛ys, Artūras Raila

“2001 metų gegužės 26 – 31 dienomis Lietuvos Respublikos Seimo iniciatyva Šiuolaikinio meno centre vyko NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijos renginiai. Vilniuje įvykusi sesija buvo pirmasis tokio mąsto ir svarbos NATO renginys buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje. Lietuvai, siekusiai užtikrinti ilgalaikį savo teritorijos ir gyventojų saugumą, šis renginys svarbus ne tik politine prasme. Buvo tikimasi, kad Lietuva bus pakviesta dalyvauti antrajame NATO plėtros etape.

Šio politinio įvykio fone buvo kviečiami menininkai, sukurti kūrinius, skirtus ŠMC parodinių salių sienoms, t.y. patalpoms, kuriose vėliau posėdžiavo įvairių pasaulio šalių parlamentarai, politikai ir NATO organizacijos vadovai. Prieš perduodant patalpas NATO asamblėjos organizatoriams, meninis projektas “NATO sienos” pristatytas plačiajai visuomenei kaip programinė ŠMC paroda. Šioje parodoje eskaluoti dviprasmiški fizinio, ekonominio, socialinio, politinio, kultūrinio, psichologinio saugumo bei izoliacijos, atsiribojimo bei atskirumo aspektai, generuotas kritinis visuomenės mąstymas.

Įsileisdamas po savo stogu didelės politinės svarbos, bet ne meno sferos renginį ŠMC priėmė iššųkį savo instituciniam identitetui. Ar gali muziejuje, galerijoje vykti panašaus pobūdžio renginiai? Kaip tai įtakoja jau nusistovėjusios ŠMC publikos ir meno pasaulio požiūrį į šią instituciją? Kita vertus, politikai, savo susitikimui pasirinkę meno galerijos kontekstą (ŠMC sienas), turėjo sugebėti priimti aiškų kultūrinį ir institucinį identitetą turinčios erdvės iššūkį. Paprasčiau tariant, ŠMC nėra kongresų rūmai, neutrali ir įprasta įvairiausių susirinkimų vieta. Todėl ŠMC negalėjo likti tik pasyvi vieta tokio svarbaus įvykio fone. Bet ar sugebėjo pasaulio politikai priimti Lietuvos menininkų poziciją, adekvačiai suvokti jų idėjas ir požiūrį į tai, kas vyko jų centro sienose? “

Kęstutis Kuizinas

Projektą “NATO sienos” lydi specialus parodos katalogas, kuriame pristatomi visi šiam renginiui sukurti darbai.