Niekas

Autoriai:
Gaia Alessi, Art & Language, Fiona Banner, Robert Barry, Joseph Beuys, Pierre Bismuth, David Connearn, Matthew Crawley, Martin Creed, Angela de la Cruz, Tacita Dean, Barry Flannagan, Ceal Floyer, Peter Fraser, Margarita Gluzberg, Gilbert & George,
Liam Gillick, Kristjan Gudmundsson, Graham Gussin, Hans Haacke, Douglas Heubler, Dean Hughes, Yves Klein, Gerhard Lang, Jeremy Millar, Tatsuo Mijajima, Jonathan Monk, Gabriel Orozco, Hiroshi Sugimoto, Slaven Tolj, Lawrence Weiner, Ian Wilson, Keith Wilson, Carey Young.

„Nothing is real“ dainavo The Beatles, „Nematomybė yra reali“ teigė Walter de Maria, „Instaliacijos turėtų išlaisvinti patalpas, o ne užpildyti“ – pritarė Robert Smithson. „Tobulu monumentu niekui“ tuščią exLenino aikštę Vilniuje įvardijo Robert Henke aka Monolake.

Parodoje NIEKAS pristatyti įvairių šalių menininkų mėginimai įvardyti nebūtį ir tuštumą nuo 1960-ųjų iki pat mūsų dienų. Centrinės septyniasdešimtųjų konceptualizmo ir šiandienos tarptautinio meno figūros svarstė, ką reiškia būti nematomam, ką reiškia patekti nežinomybėn, mėgino įvertinti tai, kas yra neregėta ir nematerialu.

Nieko sampratą tyrinėjo daugelio disciplinų specialistai. Matematikai yra nemažai parašę apie nulio prigimtį, mokslininkai tiria antimateriją ir juodąsias skyles, filosofai mąsto apie mūsų egzistencijos realybę. Taip pat ir mene galima apčiuopti vizualių, žaismingų ar filosofinių tuštumos, nematomumo ir nebuvimo tyrinėjimų tradiciją.

Nors NIEKO idėja gali būti sėkmingai artikuliuota kosmologiškai, teologiškai, filosofiškai ar poetiškai, čia akivaizdus ir socialinės kritikos elementas. Perprodukcijos epochoje, kai pagaminamos informacijos yra žymiai daugiau, negu galima suvartoti, infoekologiškas bandymas į infosferą įterpti konceptualizuotą pauzę tampa vaizdinių industrijos kritika. Nesatis visados apeliuoja į suvokėjo vaizduotę ir subjektyvizmą, išlaisvindama iš unifikuotų spektaklių. „Pasaulis yra kupinas mažiau ar daugiau įdomių objektų ir aš visai nenoriu šio kiekio papildyti. Man labiau rūpi atkreipti dėmesį į daikto egzistavimą laike ir vietoje“ (Douglas Huebler).

Parodą lydi knyga NIEKAS, kurioje pateikiami daugiau kaip 80-ies menininkų ir rašytojų (Isaac Asimov, JG Ballard, Jorge Luis Borges, Stanislav Lem ir kt.) tekstai bei vaizdai. August leidyklos ir NGCA išleistą 200 psl. knygą anglų kalba galima įsigyti ŠMC.

Birželio 29 – parodos atidarymo dieną 15 val. ŠMC įvyko pokalbis apie NIEKĄ, kuriame dalyvavo parodos kuratoriai Ele Carpenter ir Graham Gussin, rašytojas ir kuratorius Francis McKee, menininkai Gaia Alessi, Peter Frazer, Jeremy Millar ir Keith Wilson.

Keli NIEKO kūriniai Vilniuje persikelė už ŠMC sienų – vienoje senamiesčio gatvių buvo galima pamatyti Fionos Banner kūrinį „Juodos vėliavos“, ŠMC prieigose – Keith Wilson „Balą“, prie Savanorių prospekto žiedo – Graham Gussin plakatą „Nothing I know / Something I don‘t know“.

Drauge su Jonathan Monk ŠMC pasirodęs Pierre Bismuth NIEKE pristatė savo darbą „Beveik ta pati / truputį skirtinga spalva Nr. 6“. Tai beveik tas pats kūrinys, kuris prieš buvo eksponuojamas „Our Trip Out West“ parodoje Vilniuje – ten galėjome susipažinti su spalva Nr. 2. Tuo tarpu Jonathan Monk pristato neoninį užrašą „Uždaryta“.

NIEKAS pirmą karta buvo pristatytas Sunderlando šiuolaikinio meno galerijoje (Didžioji Britanija) 2001 metų balandžio mėnesį. Be Šiuolaikinio meno centro Vilniuje NIEKAS apsilankė ir Rooseum šiuolaikinio meno centre Malmö (Švedija).