Pirmoji parodos „Sienos yra naktiniai gyvūnai / Borders are Nocturnal Animals“ dalis buvo eksponuota 2024 m. rudenį šiuolaikinio meno centre „Palais de Tokyo“ ir meno fonde KADIST Paryžiuje, o šių metų birželį antra jos dalis bus pristatyta Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) Vilniuje.
Parodos ištakos – Rusijos karas Ukrainoje ir jo sukeltas geopolitinis nestabilumas. Kuratorės Neringa Bumblienė (ŠMC kuratorė) ir Émilie Villez (KADIST patarėja), pindamos dialogo gijas tarp Paryžiuje eksponuotų kūrinių ir jungdamos juos su KADIST kolekcijos darbais, Lietuvos ir platesnio regiono kolonijines istorijas kontekstualizuoja tarptautiniu mastu. Parodoje nagrinėjami karo palikti randai, ekstraktyvizmas, protėvių gijimo praktikos, stebėjimo sistemos bei įvairios individualaus ir kolektyvinio atsparumo formos.
Daugiau informacijos netrukus.
KURATORIŲ KOMANDA
NERINGA BUMBLIENĖ – kuratorė ir autorė. Tarp jos interesų sričių – šiuolaikinis menas, subtiliai apmąstantis dabartinio pasaulio iššūkius ir padedantis įsivaizduoti ateitį. Ji dažnai dirba prie projektų, kuriuose pristatomi nauji kūriniai, ir eksperimentuoja įtraukdama menininkus į situacijas, peržengiančias jų įprastos meninės praktikos ribas.
Nuo 2014 m. kuratorė Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) Vilniuje. Vilniaus performanso meno bienalės, pirmą kartą vykusios 2023 m., meno vadovė ir kuratorė. Lietuvos paviljono kuratorė 59-ojoje Venecijos meno bienalėje (2022 m.). Kuravo daugelį šiuolaikinio meno projektų: nuo didelio masto tarptautinių grupinių parodų ir performanso meno festivalių („Sienos yra naktiniai gyvūnai“, kokuratorė kartu su Émilie Villez, „Palais de Tokyo“ ir KADIST Paryžiuje, 2024 m.; viena iš 13-osios Baltijos trienalės kuratorių, 2018 m.) iki perspektyvių ir pripažintų menininkų solo parodų (Augusto Serapino, 2025 m.; Roberto Narkaus, 2023, 2022 ir 2020 m.; Pierre’o Huyghe’o, 2022 m.; Michaelo Rakowitzo, 2020 m.; Alejandro Cesarco, 2019 m.; Danielio Steegmanno Mangrané, 2018 m.; Liamo Gillicko, 2017 ir 2014 m., ir kt.).
ÉMILIE VILLEZ – Paryžiuje gyvenanti kuratorė, daugiausia dėmesio skirianti meninei ir kuratorinei metodologijai bei institucinių ekosistemų kūrimui. Decentralizaciją taiko kaip pagrindinį savo pasirinktos kuratorinės praktikos metodą, siekdama megzti ryšius tarp skirtingų kartų ir kilmės menininkų bei ieškodama naujų šiuolaikinio pasaulio suvokimo būdų.
2024 m. kuravo parodą „Des lignes de désir“. Joje eksponuoti 28 Paryžiaus „École des Beaux-Arts“ absolventų darbai, rekomenduoti tų metų žiuri. Kartu su Neringa Bumbliene kuravo parodą, 2024 m. rudenį Lietuvos sezono Prancūzijoje proga surengtą šiuolaikinio meno centre „Palais de Tokyo“ ir KADIST (Paryžius).
2013–2023 m. vadovaudama Paryžiaus KADIST fondui sukūrė personalinių ir grupinių parodų programą Paryžiuje ir tarptautinių partnerių institucijose, prisidėjo prie fondo kolekcijos papildymo perspektyvių bei pripažintų menininkų kūriniais.