Organizuoja: Šiuolaikinio meno centras
Kuratorius: Tobias Berger, Vokietija (Kunsthalle Fridericianum)
Menininkai: Franz Ackermann (Vokietija), Rieko Akatsuka (Japonija/Didžioji Britanija), Pavel Althamer (Lenkija), Francis Alÿs (Belgija/Meksika), Vladimir Arkhipov (Rusija), Azorro (Lenkija), Mikhal Barazna (Baltarusija), Thomas Bayrle (Vokietija), Bluenose-Group (Rusija), Monica Bonvicini (Italija/Vokietija), Candice Breitz (Pietų Afrika/Vokietija),
Aida Čeponyte/Valdas Ozarinskas (Lietuva), Martha Colburn (JAV/Nyderlandai), Annelise Coste (Prancūzija/Šveicarija), Björn Dahlem (Vokietija), Jeroen De Rijke/Willem De Rooij (Nyderlandai), Vadim Fishkin (Rusija/Slovėnija), Sylvie Fleury (Šveicarija), Gints Gabrans (Latvija), Lukasz Gorczyca (Lenkija), Asta Gröting (Vokietija), Nic Hess (Šveicarija), Choi Jeong Hwa (Korėja), Christian Jankowski (Vokietija), Katarzyna Józefowicz (Lenkija), Kiwa (Estija), Artur Klinov (Baltarusija), Jakob Kolding (Danija), Hendrikje Kühne/Beat Klein (Šveicarija), Mark Lombardi (JAV), George Maciunas (Lietuva/JAV), Jan Mančuška (Čekija), Ieva Mediodia (Lietuva/JAV), Julie Mehretu (JAV), Nathalie Melikian (kanada), Darius Miksys (Lietuva), Sarah Morris (Didžioji Britanija), Mvrdv (Nyderlandai), Deimantas Narkevičius (Lietuva), Audrius Novickas (Lietuva), Henrik Olesen (Danija), Ilppo Pohjola (Suomija), Marjetica Potrč (Slovėnija), Eglė Rakauskaitė (Lietuva), Peter Robinson (Naujoji Zelandija), Taro Shinoda (Japonija), Santiago Sierra (Meksika), Sean Snyder (JAV/Vokietija), Tommy Stockel (Danija), Yuk King Tan (Naujoji Zelandija), Salla Tykkä (Suomija Naujoji Zelandija), Pae White (JAV), René Zeh (Vokietija), Darius Žiūra (Lietuva)
8-ojoje Baltijos šiuolaikinio meno trienalėje TRAUKOS CENTRAS tyrinėti centrų fenomenai – jų siūlomos galimybės ir pavojai bei santykiai tarp skirtingų centrų (politinių, ekonominių, kultūrinių, socialinių ir t.t.). Diskusijos apie centrus ir jų trauką pastaraisiais metais buvo kiek nutilę, tačiau šios temos aktualumas vis didėja. Centro trauka, tam tikra prasme analogiška juodųjų skylių galiai, gali turėti nenuspėjamų padarinių. Paroda ir ją lydintys debatai, paskaitos ir seminaras skatino naujas diskusijas apie centrus kaip erdves ir transformacijų vietas.
Trienalėje dalyvo apie 60 menininkų iš įvairių pasaulio šalių. Dauguma rodomų darbų buvo sukurti specialiai šiai trienalei. Naujuose kūriniuose ir trienalės teoriniuose renginiuose ypatingas dėmesys buvo skiriamas Lietuvai ir kaimynėms šalims. Lietuva siekė tapti kultūriniu centru, kuriame susijungtų Vakarų ir Rytų meno pasauliai. Paroda tapo didžiausiu reguliariai organizuojamu tarptautiniu meno įvykiu Rytų Europoje ir užpildė spragą bienalių ir trienalių žemėlapyje, sukurdama pusiausvyrą meninio bei kultūrinio dialogo centrų pasiskirstyme.
Trienalės pradžia – 1979-ųjų metų Baltijos šalių jaunųjų dailininkų vaizduojamosios dailės trienalė. Daugelį metų tai buvo viena svarbiausių alternatyvaus meno erdvių. Nuo jaunųjų dailininkų kartos buvo neatsiejama ir kritinė, non-konformistinė dvasia, todėl nuo trienalės įkūrimo iki pat sovietmečio pabaigos ji nuolat kėlė audringas diskusijas tiek politiniame, tiek meniniame lygmenyje. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Šiuolaikino meno centras tapo lyderiu Baltijos šalyse. Paskutinė, 7-oji Baltijos meno trienalė „Cool Places” sukvietė menininkus iš platesnio Baltijos regiono. 8-oji Baltijos tarptautinio meno trienalė žymi dar labiau išaugusį centro veiklos mastelį ir ambicijas prilygti svarbiausiems pasaulio šiuolaikinio meno renginiams.
TRAUKOS CENTRAS – tai kompleksinis renginys, kurio sudėtinės dalys: paroda, debatai po atidarymo, paskaitos, seminaras, ekskursijos po parodą ir katalogas.