15-osios Baltijos trienalės išvakarėse, rugsėjo 5 d., projekto kuratoriai ir Šiuolaikinio meno centro atstovai žurnalistams pristatė rugsėjo 6–7 dienomis atidaromą parodą ir ją lydinčią gyvų kūrinių programą. Pristatymas vyko institucijos mecenato kūrybinės nekilnojamojo turto vystymo kompanijos „Reefo“ atnaujinamame „Corner“ viešbutyje.

Supažindindamas auditoriją su projektu Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) direktorius Kęstutis Kuizinas retrospektyviai apžvelgė Baltijos trienalės, šiandien tapusios viena reikšmingiausių parodų Šiaurės Europoje, istoriją. „Nesunku padauginti penkiolika iš trijų, kad suprastum, jog Baltijos trienalė egzistuoja penktą dešimtmetį. Tai ilgiausią istoriją turintis ŠMC kuruojamas renginys ir turbūt vienas didžiausių iššūkių, daugiausia mūsų pastangų, resursų ir kūrybiškumo reikalaujantis projektas. Prasidėjusi kaip trijų Baltijos šalių menininkų kūrinius rodanti trienalė bėgant metams kito, augo, o po Nepriklausomybės atgavimo sparčiai kosmopolitiškėjo, plėtė geografiją – iš pradžių, 1995 m., į visas Baltijos jūros regiono šalis, o nuo 2001 m. joje eksponuojami jau viso pasaulio menininkų kūriniai. Tokia ji siekia būti iki šiol ir kartu kasmet būti kitokia“, – kalbėjo K. Kuizinas.

ŠMC vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kuo Baltijos trienalė išskirtinė panašaus pobūdžio tarptautinių projektų kontekste. „Baltijos trienalė skiriasi nuo kitų bienalių ir trienalių, nes neturi organizacinio organo, o yra į institucijos parodų tinklelį integruotas renginys. Panašiai kaip Whitney Amerikos meno muziejaus organizuojama šiuolaikinio meno bienalė Niujorke ji kasmet vyksta kviečiant užsienio kuratorius. Vos pasibaigus trienalei pradedama ieškoti, kas imtųsi kitos trienalės kuravimo. Kaip ir ŠMC parodoms, ieškome kuratorių, kurie galėtų aprėpti šiuolaikinio meno problematiką ir regiono specifiką, o tada kviečiame juos pateikti savo pasiūlymus“, – pasakojo K. Kuizinas.

Šiais metais Baltijos trienalę patikėta kuruoti Tomui Engelsui ir Mayai Tountai. Kuratoriai parodą pavadino „Ta pati diena“. Šį pavadinimą jie pasiskolino iš 1984 m. Niujorke sukurto graikų poeto Emersono to paties pavadinimo eilėraščio. Šis eilėraštis – dalis rašomąja  mašinėle atspausdinto, anksčiau neskelbto eilėraščių bei dainų rinkinio „Dainos be muzikos“, surasto graikų fotografo George’o Tourkovasilio archyve.

Parodoje dalyvauja daugiau nei 50 menininkų iš įvairių pasaulio šalių, aktyviai kūrusių skirtingais laikotarpiais: Rey Akdogan, Andrius Arutiunian, Nick Bastis, Kazimierz Bendkowski, Geta Brătescu, Matt Browning, Tom Burr, Elene Chantladze, Josef Dabernig, Aria Dean ir Laszlo Horvath, Gintaras Didžiapetris, Jason Dodge, Mette Edvardsen ir Iben Edvardsen, Kevin Jerome Everson, Simone Forti, Michèle Graf ir Selina Grüter, Toine Horvers, Villu Jõgeva, Tarik Kiswanson, Michael Kleine, Kitty Kraus, Bradley Kronz, Běla Kolářová, Jiří Kovanda, Kaarel Kurismaa, Matthew Langan-Peck, Ian Law, Simon Lässig, Klara Lidén, Jolanta Marcolla, Dana Michel, Ugnė Nakaitė su Urte Jarmuškaite ir Pranu Gustainiu, Elena Narbutaitė, Ewa Partum, Julie Peeters ir BILL, Cameron Rowland, Eszter Salamon, Margaret Salmon, Jean-Marie Straub ir Danièle Huillet, Stephen Sutcliffe, Tanya Syed, Raša Todosijević, Thanasis Totsikas, Maria Toumazou, Christos Tzivelos, Mare Vint, Tanja Widmann, Marina Xenofontos, Eiko Yamazawa.

Atsakydama į klausimą, kokie buvo didžiausi kuratoriniai iššūkiai derinant dabartinį meną su šių metų trienalėje gausiais istoriniais kūriniais, viena kuratorių Maya Tounta sakė: „Visuomet  labai įdomu iš naujo permąstyti senus kūrinius juos kuruojant naujame kontekste. Ne visų kūrinių autoriai gyvi ir ne visuomet galima pasitarti dėl eksponavimo, tačiau kai kurių menininkų mes prašydavome grįžti į praeitį ir permąstyti savo kūrinius galvojant, kaip jie kurtų juos šiandieniniame kontekste. Taip kai kuriuose kūriniuose atsirado mikropakeitimų, o kartais kūriniai likdavo nė kiek nepakitę.“ 

Kuratorius Tomas Engelsas pridūrė: „Mums buvo nepaprastai svarbu padėti žiūrovams atrakinti istorinius kūrinius, todėl parodos brošiūroje stengėmės pateikti platesnius jų atsiradimo kontekstus. Nes neįmanoma žiūrėti 8 deš. lenkų eksperimentinio kino neturint omenyje to laikmečio politinio, socialinio konteksto ir technologinės pažangos. Pavyzdžiui, rodome pirmųjų moterų, kūrusių eksperimentinį kiną Lenkijoje, filmus, ir norint kuo geriau juos patirti būtina žinoti šį kontekstą. Tuo tarpu šiandien kuriamame mene daugiau laisvės, jį patiriame jusliškai, idiosinkratiškai, todėl ne taip svarbu jį kontekstualizuoti. Man paroda visuomet yra tam tikra kompozicija. 15-oji Baltijos trienalė nėra heterogeniška nei geografijos, nei laikmečio atžvilgiu, tačiau mes ja tarsi statome tiltus laike ir erdvėje, sukurdami sąlygas susitikti kūriniams ir menininkams, kurie kitaip niekada nebūtų susitikę.  Šiandien drauge eksponuojami kūriniai gali kitaip rezonuoti ir kurti naujas prasmes. Parodoje kartu eksponuojamos kinetinės skulptūros iš 8 deš. Estijos ir šiandieninio Kipro arba eksperimentiniai 8 deš. lenkų filmai kartu su šiandien Niujorke aktyviai dirbačia kino kūrėjų grupe.“

Šiuolaikinio meno centro edukacijų programos kuratorė Margarita Žigutytė papasakojo, kad nuo rugsėjo pabaigos prasidės 15-ąją Baltijos trienalę lydinti edukacinė programa, kurią sudarys ekskursijos, dirbtuvės bei užsiėmimai tikslinėms grupėms, kaip antai senjorams, autizmo spektro sutrikimą ar klausos negalią turintiems žmonėms. „Organizuojamos kūrybinės edukacinės dirbtuvės skirtos lavinti stebėjimo įgūdžius, akies jautrumą. Šiuolaikinio meno parodų kontekste edukacija nepaprastai svarbi visų pirma tuo, kad tai neformali erdvė kūrybiškumo, kritinio mąstymo ir kitų įgūdžių ugdymui. Šiuolaikinio meno parodos dažnai pasiūlo netikėtą požiūrį į tam tikrus reiškinius ir įvykius, o edukacija padeda tas įžvalgas medijuoti auditorijai. Tačiau turbūt svarbiausia, kad edukacija sukuria erdvę ir galimybę susitikti žmonėms ir mokytis vieniems iš kitų“, – sakė M. Žigutytė.

15-osios Baltijos trienalės atidarymo savaitgalis rugsėjo 6 ir 7 dienomis. Visi atidarymo programos renginiai nemokami, penktadienį ir šeštadienį taip pat galima nemokamai aplankyti parodą.

Gyvai atliekamų kūrinių programa

Rugsėjo 6 d.

18:00 Atidarymas / Antro aukšto fojė

18:00 Andrius Arutiunian / „Armen“ / Kelionė automobiliu prasideda Skulptūrų kieme / Reikalinga išankstinė registracija / 42 min. / Kartojama kas valandą, paskutinis reisas 21:00

19:00 Eszter Salamon / „Dance for Nothing (revisited)“ / Performansas / 45 min. / Antro aukšto vidinis kiemelis / Vėluojantys lankytojai nebus įleidžiami

20:00 Julie Peeters ir BILL / Žurnalo pristatymas / Antro aukšto fojė

Rugsėjo 7 d.

5:30–20:55 Toine Horvers / „Rolling 1“  / Performansas / 15 val. 25 min. / Didžioji salė

14:00 Andrius Arutiunian / „Armen“ / Kelionė automobiliu prasideda Skulptūrų kieme / Reikalinga išankstinė registracija / 42 min. / Kartojama kas valandą, paskutinis reisas 21:00

19:00 Dana Michel / PRETZEL DI AQUA / Performansas / 30 min. / ŠMC

21:00 Mette Edvardsen ir Iben Edvardsen / „Livre d’images sans images“ / Performansas 60 min. / Kino salė / Vėluojantys lankytojai nebus įleidžiami

Fotografė: Emilija Filipenkovaitė