Artnews.lt, Nacionalinė dailės galerija ir Šiuolaikinio meno centras pristato trečiąjį kasmetinį paskaitų ir seminarų ciklą Three Uses of the Knife.

Šiuolaikinio (dažnai vadinamo vizualiuoju) meno kontekste daugėja autorių, savo kūryboje naudojančių paskaitas, diskusijas, monologus, skaitymus, vaidybą, karaoke, varjetė, alternatyvias edukacijos formas ar tiesiog balsą. Meno kritikas ir kuratorius Dieteris Roelstraete šią bangą įvardijo „naratyvinio posūkio“ terminu. Three Uses of the Knife tris lapkričio penktadienius (lapkričio 4, 11 ir 18 d.) skiria susitikimams su keturiais šio proceso dalyviais ir žinovais.

Susitikimai vyks Nacionalinės dailės galerijos (NDG, Konstitucijos pr. 22) auditorijoje, Vilniaus dailės akademijos (VDA, Maironio g. 3) Gotikinėje salėje ir Vinco Mykolaičio-Putino bute-muziejuje (Tauro g. 10-3).

Programa:

Lapkričio 4 d. 17:00 NDG Auditoroje
Heidi Ballet. Jan Mot galerijoje Briuselyje organizuotos performansų serijos „Oral Culture“ („Sakytinė kultūra“) pristatymas

Lapkričio 11 d. 17:00 VDA Gotikinėje salėje
Luca Cerizza. Pasakojimo menas, meno pasakojimas

Lapkričio 11 d. 19:30 Vinco Mykolaičio-Putino bute-muziejuje (žemėlapis: http://tinyurl.com/bs9mgse)
Alex Cecchetti. Naktį blogų žodžių nematyti. Konferencija trijuose performansuose

Lapkričio 18 d. 17:00 NDG Auditorijoje
Liam Gillick. Video konferencija
Olof Olsson. Apie tris dalykus

Trumpai apie pranešėjus ir pranešimus:

Heidi Ballet – jauna kuratorė, gyvenanti Briuselyje. Nuo 2008 m. ji dirba Jan Mot galerijoje, nuo 2007 m. yra kuratorių kolektyvo Komplot narė. 2011 m. rugpjūtį ji kuravo parodą The Encounter („Susitikimas“), kuriame daug dėmesio skyrė glaudžiam ir atviresniam kuratoriaus, žiūrovo ir menininko santykiui. Parodoje dalyvavo Nina Beier, Jiri Kovanda, Karin Schneider, Francisco Camacho, Tino Sehgal ir Yoko Ono.

Heidi Ballet pranešimo ašis – projektas Oral Culture („Sakytinė kultūra“). Tai 2008–2009 m. Jan Mot galerijoje vykusi kalbėjimu grįstų performansų serija, kurioje, be kitų, pristatyti Roberto Barry’io, Jonathano Monko ir Triso Vonna-Michello kūriniai. Oral Culture performansų įrašų fragmentai suteiks galimybę sugretinti sakytinę ir rašytinę kalbas, susidurti su išverčiamumo problemos niuansais ir pasigilinti į lingvistikos temas.

Luca Cerizza – kuratorius ir rašytojas, šiuo metu gyvenantis Berlyne. Tarp svarbesnių pastarųjų metų jo kuruotų projektų yra Alighiero e Boetti Day – 12 valandų renginys, skirtas istorinės reikšmės italų menininkui (kuruotas 2011 m. Turine drauge su Massimiliano Gioni ir Francesco Manacorda) ir Marcello Maloberti solo paroda (kuruota drauge su Pierre’u Bal-Blancu CAC Bretigny ir Nuit Blanche Paryžiuje 2011 m.). Jis redagavo Johno Armlederio, Roberto Barry‘io, Massimo Bartolinio, Danielio Bureno, Liamo Gillicko ir Danielio Rotho monografijas; prisidėjo parengiant knygą TYT II, skirtą Olafuro Eliassono redakcinei veiklai (knygą 2009 m. išleido Studio Olafur Eliasson ir Walter König). Parašė Alighiero e Boetti. Mappa – knygą, kurią 2008 m. išleido Afterall ir MIT leidyklos. Naujausiąją jo knygą pavadinimu L’uccello e la piuma: La questione della leggerezza nell’arte italiana („Paukštis ir plunksna: Lengvumo klausimas šiuolaikiniame Italijos mene“) 2010 m. Milane. išleido leidykla Et al.. Cerizza yra meno žurnalo Kaleidoscope Berlyno redaktorius. Jis dėsto NABA Akademijoje Milane.

1936 m. išspausdintoje esė Pasakotojas: Nikolajaus Leskovo darbų refleksijos Walteris Benjaminas gedėjo pasakojimo. Prabėgus daugiau nei 70 metų matome pasakojimą grįžtant į daugybę sričių, įskaitant ir tas, kuriose iš pirmo žvilgsnio jis nėra labai reikalingas – politiką, marketingą ar žurnalistiką. Vizualusis menas, lyg bandydamas savo tapatybę, irgi iš naujo atranda tą pačią tarp pasakojimo ir sekimo įsiterpiančią dimensiją, kurią pamynė XX amžiaus avangardai (bent jau iki postmodernizmo). Per diskursyvius, sakytinius jauniausios menininkų kartos darbus naujai atsiskleidžia pasakojimo galimybės ir kuriasi naujos jo formos. Paskaita Pasakojimo menas, meno istorija iškels keletą klausimų ir pabandys į juos atsakyti: Kokie yra tokios bangos šaltiniai meno istorijoje? Kokią įtaką jai turi pastarojo dešimtmečio technologijų naujovės? Kokias socialines, politines ir moralines pozicijas ji išreiškia?

Alex Cecchetti gyvena ir dirba Paryžiuje, kur buvo pakviestas dalyvauti Le Pavillion rezidencijoje, kuruojamoje Palais de Tokyo meno centro. Pasitelkdamas skulptūros, video, performanso ir tapybos priemones, menininkas nagrinėja pačias įvairiausias temas. Išrasdamas savitus kūrybos metodus, Alex manipuliuoja objektais, idėjomis bei kalba bei naudoja juos daugialypių naratyvų konstravimui, kur vienodą reikšmę turi tiek procesas, tiek atsitiktinumai. Naujausiųjų autoriaus projektų sąraše – paroda su prancūzų menininku Marku Geffriaud Jeu de Paume centre Paryžiuje 2001 m. bei šios parodos proga išleista knyga Police Returns to the Magic Shop. Šių metų lapkritį Alex Cecchetti pristatys performansą Strėlių pokalbis (The Conversation of the Arrows) Paryžiaus Pompidou centre.

Kiekvienąkart pristatydamas tęstinius savo projektus Trečiadienio Salonas (The Wednesday Salon/Salon du Mercredi) ir Žaidėjai (I Giocatori/The Players) Alex Cecchetti auditorijos akivaizdoje vysto performansus, idėjas ir konceptus, įtraukdamas į kūrybą ir žiūrovų bei kviestinių dalyvių reakcijas. Idėjiškai tęsdamas šiuos projektus, Vilniuje menininkas pristatys tris performansus bendru pavadinimu Naktį blogų žodžių nematyti (At Night Bad Words Cannot Be Seen).

Liam Gillick yra Londone ir Niujorke gyvenantis menininkas, rašytojas. Liam Gillick 2002 m. surengė personalinę parodą Whitechapel galerijoje Londone, 2005 m. – Palais de Tokyo Paryžiuje, tarp 32008 ir 2010 m. – Witte de With Roterdame, Kunsthalle Zürich Ciuriche, Kunstverein München Miunchene ir Čikagos modernaus meno centre. 2009 m. jis atstovavo Vokietiją 53-ojoje Venecijos bienalėje. Nuo 1997 m. jis dėsto Kolumbijos universitete Niujorke, nuo 2008 m. – Bardo koledžo Kuratorystės studijų centre. Pastaraisiais metais buvo išleista keletas jo tekstų rinktinių (tarp jų – Proxemics. JRP-Ringier, 2007, Allbooks. Book Works, 2009).

Liamo Gillicko pranešimas Three Uses of the Knife renginyje vadinasi Robert Kelly ir Robert McNamara. Išplėstinis pasakojimas versus duomenų išgavimas. Analizuojant Roberto Kelly (R. Kelly) kūrinį Trapped in a Closet („Įkalintas spintoje“) bus svarstoma, kaip elektroninė rinka galėjo paveikti žmonių santykius ir kokią įtaką modernios kapitalistinės rinkos duomenų bazių sistemų formavimuisi galėjo turėti idėjų kalvių ir vunderkindų, dirbusių Antrojo pasaulinio karo JAV amuniciją analizavusiose grupėse, palikimas. Paskaitoje tai pat bus remiamasi Karlo Palmaso studija apie Volvo kompanijos veiklą ir postfordistinį gamybos modelį Šiaurės Europos šalyse.

Olof Olsson – Kopenhagoje gyvenantis menininkas. Jaunystėje išbandė žurnalistiką, dokumentinę fotografiją, diskžokėjo darbą radijo eteryje. Studijavo kalbas, filosofiją ir vertimo teoriją. 1992 m. atidarė savo pirmąją parodą – fiktyvią retrospektyvą, skirtą Amerikos fotografo Josepho Slightly‘o kūrybai, nuotykiams ir išgyvenimams pirmojoje XX a. pusėje. Nuo 2007 m. Olof Olsson kuria kalbos performansus. Three Uses of the Knife renginyje Olof Olsson kalbės apie:

„Pavadinimus. Juokinga, kaip lengvai priimame pavadinimus, tarsi jie būtų savaime suprantami. Bet kokia iš tiesų prasmė kompiuterį vadinti vaisiaus pavadinimu?

Realybę. Kartais mums jos reikia, kartais ne. O dažniausiai reikia kažko tam tarpe – dokumentinio filmo ar panašiai.

Porcelianinę sanitarinę įrangą. Kodėl tikriausiai neįmanoma susikrauti didelių turtų ją pardavinėjant.“

——–
Visi renginiai vyks anglų kalba.

Programos rėmėjai – Kultūros rėmimo fondas, Belgijos ambasados Flamandų atstovybė, galerija „Tulips&Roses“.

Lapkričio 11-osios renginius kuruoja Gerda Paliušytė ir Monika Lipšic.

Renginio tinklapis: www.3-uses-of-the-knife.lt