Lt / En
Scape
Kuratorė: Sandra Patron
2005.I.28 - III.13
Menininkai:
Heike Baranowsky
Dove Allouche & Evariste Richer
Marie Dainat
Mariusz Grygielewicz
James Ireland
Claire Lesteven
Pierre Malphettes

Kuratorė: Sandra Patron (Triangle, Marselis)

Paroda Scape – tai tarsi pasivaikščiojimas su menininkais, kurie atsigręžia į pasaulietišką gamtos suvokimą. Nesvarbu, ar peizažai yra išgalvoti ar susapnuoti, emociški ar ironiški, visi jie atviri laisvai žiūrovo interpretacijai. Naudodamiesi peizažo konvencijomis, menininkai savo darbais siūlė patirtį kažką tarp tariamos tikrovės ir fikcijos.

Visiems parodoje dalyvavusiems menininkams, nepaisant skirtingų minties ir meninės išraiškos priemonių (piešimas, fotografija, video, instaliacijos) peizažas yra dingstis pabėgti į asmenines sapnų ir vizijų šalis.

Darbuose buvo ryškus šiuolaikinio pasaulio pajautimas. Teritorijų apvaisinimas iš naujo, ribų tarp meno šakų (ir audiovizualinių technologijų) nebuvimas siūlė naujas peizažo iš “kitur” suvokimo galimybes.

Menininkų intencijos, kuriant darbus parodai Scape, buvo tos pačios, kaip ir Renesanso menininkų ir mokslininkų : išspręsdami dviejų dimensijų problemą perspektyvos dėka, jie sukūrė trečios dimensijos iliuziją, pasinaudodami optine apgaule (pranc. trompe l’œil). Tai buvo “filtro”, per kurį suvokti pasaulį, sugalvojimo klausimas. Peizažo sąvoka ir jo realumas taip pat yra išradimas, kitaip tariant, kultūrinis objektas tampo “natūraliu” tik pastovių apsimetinėjimų dėka.

Perėjimas per veidrodį?

Lewis Carroll turbūt buvo arčiausiai tiesos: nuo haliucinacinių Heike Baranowsky video darbų iki James Ireland fontanų ir veidrodžių, nuo Pierre Malphettes kambarinių musių skraidymo trajektorijų iki Dove Allouche ir Evarise Richer Šiaurės pašvaistės atkūrimo visi darbai, buvo eksponuojami Scape parodoje, balansuoja tarp dviprasmybių, kurios egzistuoja tarp peizažo ir pabėgimo sąvokų (angl. landscape ir escape).

Heike Baranowsky
Heike Baranowsky video darbai žaidė su mūsų suvokimu: per peizažo nuotraukas, apdorotas kompiuteriu, ji vedė mus į fantasmagorišką pasaulį, primentantį sukurtą Lewis Carroll.
Scape parodoje ji pristatė darbą „Auto Scope“: tai sulėtintas pasivažinėjimas po Paryžių, projektuojamas keturiuose ekranuose. Pati kelionė, kiekvienas medis ir pastatas tampo Rorschach testo patyrimu.

Marie Danat
Jos piešinių ir akvarelių serijos, paremtos gamtos stebėjimu ir vaizduote, sudarė augalų, arabeskų ir daiktų kompoziciją.
Dauguma jos darbų buvo artimi dekoratyvinei baroko dailei. Pasakiškas kūrinių pasaulis buvo sumedžiotas plaukiojančių šešėlių, paprastų daiktų ir antropomorfinių bei fitomorfinių motyvų sinteze. Parodoje menininkė pristatė darbą, padarytą tiesiai ant sienos.

Dove Allouche & Evariste Richer
Menininkai susipažino Berlyne 1999 m. ir kartu dirbo iki pat 2002 m.
Medžiaga, su kuria dirbo šie menininkai – nuotraukos, video ir pagaminti daiktai nešė prieštaringą prasmę, tokiu būdu suteikdami naujai sukurtam objektui naujas reikšmes.
Darbas “Plumières” – olų piešinių serija, pagaminta specialiu būdu, pernešant piešinio kontūrus ant kalkės. Kitame Evariste Richer darbe – „Miškas“ – klasikinis grožio etalonas yra sunaikinamas, perkerpant ir paslenkant dalį vaizdo.

Mariusz Grygelewicz
Mariuszo noras – savo darbuose sujungti politines, estetines ir asmeninines pažiūras. Jo darbas – tai visų šių idėjų balansas, esantis kažkur tarp implozijos ir sprogimo (angl. implosion ir explosion).

James Ireland
Šis menininkas kvestionizavo peizažo konvencijas, paveldėtas iš Renesanso, sukonstruodamas modelius iš įvairios prigimties daiktų. Naudodamas veidrodžius, šviesas ir plakatus, jis nubloškė mus į iliuzorinį, intriguojantį ir poetišką pasaulį. Viešėdamas Vilniuje, jis sukūrė tris naujus darbus, tarp jų ir dekoratyvinį darbą ŠMC foje, kuris suteikia amžino saulėlydžio įspūdį.

Pierre Malphettes
Šio menininko darbuose ypatingą reikšmę turėjo judėjimas, kuris buvo vaizduojamas kaip kelionė ir mūsų ribų bei laisvės išbandymas. Kelionė, kuri visų pirma vyksta mūsų mintyse.
Parodoje Scape Pierre Malphettes pristatė du darbus iš neono – “Lašas” ir “Skruzdelės trajektorija” – tai sustingusio judėjimo dokumentacija.

Claire Lesteven
Claire Lesteven transformavo apvalias dėžutes į camera obscura su keliomis angomis. Menininkę domino aplinkos sintezės fiksavimas, nesureikšminant nei vieno požiūrio taško. Savo dideliame ant popieriaus atspaustame negatyve ji fiksavo vandens bokštą, kokį paprastai galima pastatyti ant Niujorko namų stogų. Jos video darbas “Didžioji salė“ nušvietė įėjimą į didelį viešbutį.
Galerija
Kalendorius
Kuratorės Clelia Coussonnet paskaita „Lopančios rankos“
Vakaras, skirtas Sudano kino grupei
„Rasės pokalbis“: filmų peržiūra ir diskusija ŠMC kino salėje
Naujo Gerdos Paliušytės filmo „Nevermore“ pristatymas
Knygos „Active Art“ pristatymas
Filmų programa - There Was a Forest in the Ceiling
Archyvas