Lt / En
„Šviesti tiesa“. Tomas Grunskis, Jūratė Kindurytė, Eglė Dimaitytė, Jovita Laurukėnaitė, Martynas Mankus
Žmogaus gyvybė – aukščiausia įmanoma auka, kuri Lietuvos laisvės kovose buvo paaukota asmeniniu kovojusiųjų sprendimu. Vadovaudamiesi šia mintimi architektas Tomas Grunskis ir jo kūrybinė komanda „AEXN“ kuria memorialą pavadinimu „Šviesti tiesa“, kuris į vientisą interaktyvią kompoziciją apjungtų visą Lukiškių aikštės erdvę.

Ties Aukų gatve ir Genocido aukų muziejumi aikštėje siūloma įkurdinti simbolinį „Laisvės aukurą“. Šviesa pulsuojantis Vyčio kryžiaus formos stiklinis Aukuras įsižiebtų ryškiau kaskart, kai jį liestų žmonių rankos, ir kuo šių žmonių būtų daugiau, tuo stipriau jis šviestų. Praeivius pasitiktų Aukuro sienoje įrašytas vienas iš Lietuvos partizanų šūkių, apie kurį rašo savo dienoraštyje partizanas Adolfas Ramanauskas-Vanagas: „...Tik į darbą greičiau, tik mylėkim karščiau, tik, vyrai, pajudinkim žemę...“. Šis šūkis buvo išspausdintas partizanų kvietime prisijungti prie jų ir padarė įtaką Vanago asmeniniam apsisprendimui kovoti.

Lukiškių aikštės grindinyje aplink Aukurą būtų įrengtas dinamiškai šviečiantis memorialinis grindinys, sudarytas iš mažesnių Vyčio kryžiaus formos simbolių-segmentų. Kiekvienas jų ženklintų vieno iš kelių dešimčių tūkstančių žuvusiųjų už Lietuvos laisvę gyvybę ir būtų dedikuojamas kovotojui asmeniškai. Kasmet tam tikromis dienomis šie simboliai šviestų skirtinga šviesa: žuvusiojo gimimo dieną žymėtų balta šviesa, žūties dieną – raudona, o vasario 16-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės dieną – visi elementai šviestų kartu. Tais atvejais, kai apie žuvusiuosius nėra jokios asmeninės informacijos (o tokių atvejų vis dar labai daug), gyvenimo ir mirties datos nebūtų minimos iki tokia informacija būtų surinkta. Tokiu atveju simbolinis Vyčio kryžius būtų pilkas. Memorialas paskatintų įvardinti visus, žuvusius Laivės kovose – rinkti informaciją apie juos yra pradėjęs greta Lukiškių aikštės įsikūręs Genocido aukų muziejus. Jau surinkta informacija praeiviams būtų prieinama panaudojus šiuolaikines informacines technologijas, kurios ateityje dar tobulės. Grindinyje, linijoje, jungiančioje partizanams ir 1919–1923 m. kovose žuvusiems reguliarios kariuomenės kariams dedikuotus šviečiančius simbolius, būtų įrašyta Lietuvos kario priesaika.

Šiaurinėje aikštės dalyje, greta 1863 m. sukilimui paminėti skirto kryžiaus, formuojama simbolinė „Sukilimų alėja“. Kiekvieną, einantį šiuo taku, palydėtų grindinyje įrengta šviesa, išryškinanti take sužymėtas svarbiausių Lietuvos sukilimų datas.

Lukiškių aikštės pievoje kas vakarą įsižiebtų „Rezistencijos laukas“ – nakties metu šviestų nedidelės švieselės, pažymint, kad Lietuvos rezistencijos judėjimo dalyviai galėjo veikti tik slapta.

Kviečiame susipažinti su projekto pristatymu PDF formatu.
Galerija
Kalendorius
Arturo Bumšteino parodos renginių programa
Penkių pasiūlymų Lukiškių aikštės memorialui pristatymas aikštėje ir viešas balsavimas
27-asis aktualios muzikos festivalis „Gaida” Šiuolaikinio meno centre
Kviečiame aplankyti parodas
„Vilniaus energijos“ koncertas
Julijono Urbono performatyvi paskaita ir kūrybinės dirbtuvės šeimoms „Levitacijos mokslas ir asteroidas „Lietuva“, arba ką gali kosminis kūnas„
Archyvas